Vis labiau suvokiama, kad influenceris yra dirbtinis konstruktas, tai yra smarkiai redaguota žmogaus versija, avataras, turintis ne daug bendro su tuo, kuris slepiasi už ekrano. Natūralu, kad dizaineriai, menininkai ir šiaip apsukruoliai ėmė eksperimentuoti su virtualiais, kompiuteriu sukurtais įtakotojais. Kai kurie jų turi virš milijono sekėjų ir uždirba visiškai nevirtualius pinigus.
Štai mados namai Balmain praėjusios vasaros kolekcijai pristatyti iškvietė ištisą, kaip jie vadina Balmain Armiją, modelius, pagamintus iš vienetukų ir nuliukų. Įdomu, kad dažną jų atskirti nuo tikro beveik neįmanoma. Taip nutiko Shudu, kurios populiarumui plečiantis, brendai ėmė užsakinėti fotosesijoms ir jos kūrėjui Cameron-James Wilson reikėjo pripažinti: gerai jau gerai, ji negyva.
CG manekenai ne tik reklamuoja svetimus prekės ženklus, jie kuria savus – štai kompiuterinis modelis Perl pristatė savo virtualių produktų grožio liniją, palydėdama ją šūkiu “grožio pasaulis nebėra vien žmonėms”. Jos serumais gali užpildyti odos porų pikselius. Skamba kaip nesąmonė, bet milijardai, išleidžiami virtualiems pirkiniams kompiuteriniuose žaidimuose ramina – rinka didžiulė.
Išties permąstant influencerizmą kyla nepatogių, distopiškų klausimų: kam vargti su žmonėmis, kurie pridaro klaidų, nusišneka, susigadina reputaciją, išsidirbinėja, atsibosta, jei galima susikurti savo influencerį virtualiai? Dirbtinis influenceris gali tapti itin našiu, didžiaisiais duomenimis (big data) varomu hyper-realistiškos išvaizdos darbininku, kuris amžinai yra pasiruošęs daryti, kas pasakyta, ir turi nulį aikštingumo.
Apie tai rašiau savo liepos mėnesio naujienlaiškyje, kuris užsakomas ŠTAI ČIA, o kam įdomu, kodėl CGI Instagramo ateitimi tiki investuotojai, susipažinkite su autoritetinga nuomone.
Foto: Lil Miquela, virtualistė ir muzikantė, 1.6 mln. sekėjų.
komentaras apie “Netikri influenceriai ir tikri milijonai”